Regėjimui skirti vitaminai reikalingi ne tik pastarojo kokybei pagerinti, bet ir akių ligų profilaktikai. Vaistai parenkami atsižvelgiant į diagnozę, paciento amžių ir individualias savybes.
Narkotikų rūšys
Vitaminų kompleksus galima suskirstyti į 3 kategorijas.
Pirmoji – preparatai, kurių pagrindinė veiklioji medžiaga yra antocianinas. Tai biologiškai aktyvi medžiaga, turinti ryškų antioksidacinį poveikį. Mėlynių ekstrakte yra daug antocianino.
Antioksidantas veikia taip:
- apsaugo audinius nuo laisvųjų radikalų;
- stiprina kapiliarus ir kraujagyslių sieneles;
- apsaugo nuo trombozės;
- gerina kraujotaką ir medžiagų apykaitos procesus;
- stimuliuoja fermentų aktyvumą.
Antrąją grupę sudaro produktai, kurių sudėtyje yra karotinoidų – organinių pigmentų, kurie taip pat yra susiję su antioksidacine apsauga. Garsiausi yra beta karotinas, liuteinas ir likopenas. Jie gali sulėtinti su amžiumi susijusį tinklainės audinių degeneraciją, sumažinti kataraktos išsivystymo riziką ir turėti prevencinį poveikį daugeliui kitų ligų.
Trečioji grupė – kompleksai su mikroelementais ir mineralais: cinku, selenu, kalciu. Cinkas laikomas ypač naudingu, nes jis palaiko regos nervų veiklą. Preparatai, kuriuose yra daug cinko, naudojami glaukomai ir daugeliui kitų su amžiumi susijusių patologijų.
Lašai ar kapsulės: kas veiksmingiau?
Vaisto forma parenkama atsižvelgiant į ligos tipą. Esant ragenos ar lęšiuko patologijai, rekomenduojama naudoti lašus, kurie greitai paskirstomi ant rainelės. Sergant tinklainės ligomis, gerti tabletes ar kapsules. Tirpdamos kraujyje jos išskiria veikliąsias medžiagas, kurios pasiekia vidinę akies dalį (tinklainę). Su lašais toks poveikis neįmanomas.
Kam reikalingi akių vitaminai?
Vitaminus rekomenduojama vartoti ne tik esant sunkioms patologijoms ar ligoms. Maisto papildai reikalingi tiems, kurie prie kompiuterio ekrano praleidžia daugiau nei 5 valandas per dieną, nešiojantiems kontaktinius lęšius ir vyresniems nei 40 metų žmonėms, nes šiuo metu prasideda su amžiumi susiję pokyčiai, susiję su regėjimo kokybės pablogėjimu. laikotarpį.
Mineraliniai kompleksai skiriami esant pirmiesiems toliaregystės ar trumparegystės požymiams, taip pat esant padidėjusio akispūdžio simptomams.
Akių vitaminai nuo toliaregystės ar trumparegystės neatstatys regėjimo aštrumo, bet normalizuos medžiagų apykaitos procesus.
Kokie vitaminai bus naudingi regėjimui?
Net ir sveikiems žmonėms reikia biologiškai aktyvių medžiagų. Jie apsaugo regos organus nuo neigiamo išorės poveikio, maitina audinius, neleidžia vystytis patologijoms.
Svarbiausia yra pasirinkti tinkamus vitaminus pagal savo amžių ir sveikatos būklę.
Vitaminas A
Retinolis yra atsakingas už regėjimo aštrumą, spalvų suvokimą ir regeneraciją. Jis stiprina ragenos audinį ir normalizuoja regos organų veiklą. Dėl retinolio trūkumo išsivysto konjunktyvitas ir sausų akių efektas.
B grupė
Normaliam regėjimo funkcionavimui būtini 4 šios grupės vitaminų tipai:
- tiaminas (B1) stabilizuoja akispūdį, dalyvauja perduodant informaciją į smegenis, palaiko regėjimo aštrumą;
- riboflavinas (B2) normalizuoja kraujotaką ir medžiagų apykaitos procesus, maitina audinius, saugo nuo neigiamo ultravioletinių spindulių poveikio ir yra atsakingas už regėjimo aštrumą prieblandoje;
- piridoksinas (B6) palaiko regos nervo veiklą ir dalyvauja perduodant impulsus, mažina raumenų įtampą, apsaugo nuo nervinio tiko;
- kobalaminai (B12) stimuliuoja kraujotaką, saugo lęšiuko korpusą nuo drumstumo ir padeda funkcionuoti regos nervui.
Visi šios grupės vitaminai palaiko vizualines organizmo funkcijas.
Vitamino C
Askorbo rūgštis yra regėjimo vitaminas, būtinas kraujagyslėms stiprinti ir kraujavimo rizikai sumažinti. Reguliarus akių baltymų paraudimas rodo dažną kapiliarų pažeidimą ir šio bioaktyvaus elemento trūkumą.
Vitaminas C taip pat skatina kolageno gamybą ir neleidžia vystytis kataraktai. Jis būtinas apsaugai nuo ultravioletinių spindulių ir žmogaus organizme vykstančių oksidacijos procesų.
Vitaminas E
Tokoferolis yra atsakingas už antioksidacinę apsaugą. Jis palaiko kraujagyslių audinių pralaidumą, todėl maistinės medžiagos greičiau pasiekia ląsteles. Šis elementas yra daugumoje vaistų, kovojančių su su amžiumi susijusiais pokyčiais.
Pasirinkimo niuansai
Renkantis akių vitaminus, kad pagerintumėte regėjimą, turėtumėte atkreipti dėmesį į:
- sudėtis (veikliųjų medžiagų pavadinimas ir kiekis);
- išleidimo forma (lašai arba tabletės);
- skonis (aromatinių ir aromatinių priedų buvimas);
- kontraindikacijos ir šalutinis poveikis;
- amžius;
- gretutinių patologijų ir ligų buvimas;
- geriausia iki data.
Perkant vitaminus, skirtus pagerinti regėjimo aštrumą ir užkirsti kelią akių ligoms, neturėtumėte tikėtis greitų veiksmų. Poveikis dažniausiai pasireiškia baigus 2-3 kursus, kurių trukmę ir dažnumą nustato gydytojas.
Natūralūs vitaminų šaltiniai
Vitaminų galite gauti ne tik iš vaistų, bet ir natūraliai – iš maisto.
Retinolio šaltiniai yra mėlynės, greipfrutai, salierai, žalumynai, abrikosai ir pomidorai. Tiamino galima rasti ankštiniuose augaluose, sėlenų duonoje, žuvyje ir jūros gėrybėse. Riboflavino yra žaliose daržovėse, salotose, sėklose ir riešutuose.
Vitamino B6 galima rasti kepenyse ir kiaušiniuose, o B12 – jautienoje, piene ir pieno produktuose. Askorbo rūgšties šaltinis yra citrusiniai vaisiai. Dar daugiau jo yra paprikose, taip pat erškėtuogėse, juoduosiuose serbentuose ir avietėse.
Tokoferolio trūkumą galima išlyginti į racioną įtraukus morkų, šaltalankių, salotų lapų, žalumynų, sviesto ir kiaušinių.
Išvada
Akių ligų profilaktikai ar gydymui skiriami įvairūs vitaminų kompleksai, lašai, vaistai. Atminkite, kad vaistus skiria individualiai, tik gydytojas. Pasirinkę juos patys, rizikuojate pabloginti problemą.
Galbūt vienas iš svarbiausių ir paprasčiausių būdų, kaip išlaikyti savo akis sveikas, yra kasmetinis akių patikrinimas su akių gydytoju ar oftalmologu. Šių vizitų metu galite aptarti savo problemas ir atsižvelgti į savo individualius akių priežiūros poreikius.